Šį šildymo sezoną buvo nupirkta 272 tūkst. tne biokuro, 8 proc. mažiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu
Dėl šiltesnio rudens ir žiemos 2018-2019 m. šildymo sezoną buvo nupirkta 8 proc. mažiau biokuro nei pernai ir užpernai atitinkamu laikotarpiu (272 tūkst. tne). Šį periodą sudarius daugiau ilgalaikių sutarčių, atitinkamai, 31 proc. mažėjo sandorių skaičius iki 2822 sandorių.
„Šį šildymo sezoną ypač išryškėjo pirkimo strategijos svarba. Rudenį pabrangus biokurui, šilumos tiekimo įmonės patyrė didelį spaudimą apsispręsti, ar sudaryti ilgalaikio tiekimo sandorius baiminantis žiemą istoriškai augančių biokuro kainų, ar pasitikėti rinkos likvidumu ir žiemos sezoną pradėti be ilgalaikių tiekimo sutarčių. Spalio mėnesį aukštos biokuro kainos atkreipė biokuro tiekėjų iš užsienio dėmesį ir jų aktyvumas lėmė kainų stabilizavimąsi biržoje, o sezono pabaigoje – ir kainų kritimą“ , – teigia „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Pasak jo, galiausiai daugiau išlošė tie šilumos gamintojai, kurie neturėjo suformuoto biokuro tiekimo portfelio vien ilgalaikiais sandoriais šiam šildymo sezonui bei pasirinko mišrią pirkimo strategiją.
Lyginant su 2017-2018 m. šildymo sezonu, šias metais ilgalaikiais tiekimo sandoriais pristatyta 18 proc. daugiau kuro (194,4 tūkst. tne), o jo tiekimo kaina augo 32,9 proc. Atitinkamu laikotarpiu savaitės trukmės sandoriais pristatyta 41 proc. mažiau kuro (77,6 tūkst. tne) už 10,5 proc. žemesnę tiekimo kainą.
šį šildymo sezoną bendra tiekiamo kuro vertė augo 6 proc. iki 56,8 mln. Eur., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2017-2018 m. Daugiausiai kuro 2018-2019 m. šildymo sezoną įsigijo Kauno (58,9 tūkst. tne), Vilniaus (50,5 tūkst. tne), Šiaulių (33,2 tūkst. tne) ir Klaipėdos (31,7 tūkst. tne) apskritys.
2018-2019 m. šildymo sezoną gerokai aktyviau biokuro biržoje dalyvavo Latvijos tiekėjai. Jų tiekiamos produkcijos 48 proc. keliavo į Telšių apskritį, 44 proc. buvo pristatyti Šiaulių apskrityje, 8 proc. – Klaipėdos apskrityje.
Šio šildymo sezono metu išaugo biokuro tiekimas Latvijos pirkėjams. Pristatomo kuro apimtys augo nuo 36 tne 2017-2018 m. šildymo sezoną iki 2 028 tne Kuržemės, Rygos bei Žemgalės regionuose šį sezoną. Kuras buvo pristatomas už 182,67 Eur/tne vidutinę svertinę kainą, t. y. beveik 19 proc. pigiau nei Lietuvoje. Latvijos pirkėjams didžiausią kuro dalį (64 proc.) pristatė latviai, 30 proc. – lietuviai, 6 proc. – estai.
Sandorius biržoje šildymo sezono metu sudarė 65 pirkėjai ir 106 pardavėjai iš Lietuvos bei Latvijos.