Ką būtina žinoti apie Pranešėjų apsaugą?

Pranešėjų apsaugą, jų teises bei galimas teisinės gynybos priemonės nustato Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas, taip pat kiti aktualūs teisės aktai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“.

Lietuvos Respublikos prokuratūra įgyvendina Pranešėjo apsaugos įstatymo suteiktas kompetentingos institucijos funkcijas. Daugiau informacijos – čia.

Jei vertindami Jūsų pateiktą informaciją nustatysime, kad Jūs atitinkate Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytos sąlygos dėl Pranešėjo statuso įgijimo bei pranešime būsite išreiškęs valią įgyti pranešėjo statusą, nedelsdami pranešimą persiųsime Lietuvos Respublikos prokuratūrai.

Tik Lietuvos Respublikos prokuratūra gali priimti sprendimą dėl pranešėjo statuso suteikimo.

Kokios svarbiausios teisinės gynybos priemonės?

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, taikomos šios Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 str. 3 ir 5 d. gynybos, kuriomis saugoma nuo neigiamo poveikio, priemonės:

• kai neigiamas poveikis daromas asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą per įstaigos vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą kompetentingai institucijai, kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju.
• informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas bei jų šeimos nariai, giminaičiai ir kolegos dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą.

Kokios svarbiausios teisės ir garantijos?

Pagrindinės asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės:

• saugių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų užtikrinimas;
• konfidencialumo užtikrinimas;
• draudimas daryti neigiamą poveikį;
• teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją;
• teisė gauti kompensaciją;
• nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas;
• atleidimas nuo atsakomybės;
• teisė gauti išsamią, nešališką informaciją ir nemokamas konsultacijas dėl informacijos apie pažeidimus teikimo procedūrų ir teisių gynimo priemonių suteikimo.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Be to, žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuo kokios atsakomybės gali būti atleistas informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo?

Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo pateikia informaciją, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, Grupės bendrovių konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas minėtų kategorijų informacijos atskleidimu, išskyrus, kai informacija apie pažeidimą buvo atskleista viešai.

Kokios poveikio priemonės draudžiamos prieš pranešantįjį asmenį?

Įsipareigojame užtikrinti, kad prieš pranešantįjį asmenį, taip pat jo šeimos narius, kolegas dirbančius Bendrovėje ar Grupėje, dėl informacijos pateikimo per Pasitikėjimo liniją draudžiame daryti neigiamą poveikį, įskaitant, bet neapsiribojant:

• laikinai nušalinti jį nuo pareigų;
• atleisti iš darbo; sustabdyti perkėlimą į aukštesnes pareigas;
• perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą;
• nepakeisti terminuotos darbo sutarties į neterminuotą darbo sutartį, kai darbuotojas turi teisėtų lūkesčių, kad jam bus pasiūlytas nuolatinis darbas;
• nepratęsti terminuotos darbo sutarties arba terminuotą darbo sutartį nutraukti anksčiau laiko; bauginti;
• imtis prievartos;
• priekabiauti;
• apriboti galimybę dalyvauti anksčiau įprastoje formalioje ar neformalioje veikloje ar pašalinti iš jos;
• diskriminuoti;
• grasinti susidoroti;
• apriboti karjeros galimybes;
• sustabdyti mokymus;
• sumažinti darbo užmokestį;
• nepagrįstai pakeisti darbo laiką arba nepagrįstai pavesti papildomas užduotis ar perduoti jas atlikti kitiems asmenims;
• kelti abejones dėl kompetencijos;
• neigiamai vertinti veiklos rezultatus arba teikti neigiamą atsiliepimą apie darbuotoją;
• perduoti tretiesiems asmenims neigiamą informaciją apie jį, dėl kurios ateityje asmuo gali nerasti darbo tame sektoriuje ar pramonės šakoje;
• panaikinti teisę dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija;
• skirti ar taikyti bet kokias drausmines nuobaudas ar kitas sankcijas (įskaitant finansines sankcijas);
• daryti žalą (įskaitant žalą asmens reputacijai, ypač socialiniuose tinkluose); daryti finansinius nuostolius (įskaitant verslo ir pajamų praradimą);
• nutraukti prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartį anksčiau laiko;
• panaikinti licencijos ar leidimo galiojimą;
• siųsti pas psichiatrus ar kitos srities gydytojus;
• taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.