BALTPOOL: biokuro „išpardavimas“ baigėsi, šiemet šildymo kainos grįžta į įprastas

Šiemet pasirodžius pirmosioms šilumos kainos prognozėms Lietuvoje, visuomenėje nuvilnijo neigiamos emocijos. Natūralu, kad prognozuojamas bet kokių prekių ar paslaugų kainų kilimas negali sulaukti palaikymo. Šilumos kainos tendencijos mūsų šalyje per pastarąjį dešimtmetį sukūrė lūkestį, jog kainos ir toliau sėkmingai kris. Iš tiesų per pastaruosius 10 metų Lietuvoje šilumos kaina buvo kritusi beveik 50 proc., pernai ji buvo žemiausia nuo 2008 metų. Tačiau jau po praėjusių metų šildymo sezono buvo aišku, kad šie metai bus kitokie šildymo kainos atžvilgiu, nes pastaruosius kelerius metus biokuro kainos buvo pasiekusios tokį lygį, jog biokuro gamintojai nebesiruošė tęsti nuostolingos veiklos.

Pastaruosius porą metų importas iš Baltarusijos sudarė reikšmingą sunaudojamo biokuro dalį, todėl šiais metais jam ženkliai sumažėjus dar gegužės mėnesį buvo svarstoma, ar vietiniai tiekėjai sugebės kompensuoti deficitą rinkoje. Tačiau, kad vietiniai tiekėjai galėtų konkuruoti su baltarusiško biokuro importo kaina –  buvo nerealu. Baltarusiai miškus kirto dėl stichinių nelaimių (vėjovartų ir kenkėjų antpuolių), todėl rinkoje laikinai susiformavo perteklinis medienos kiekis, kurio natūraliomis sąlygomis niekas nekerta. Svarbu paminėti, jog ruošiant biokurą žaliava sudaro tik mažiau nei pusę visos kainos, didesnę kainos dalį sudaro darbo užmokestis. Lietuvos verslas buvo nepajėgus lygiavertiškai konkuruoti su tokia valstybe kaip Baltarusija, kurioje atlyginimai yra beveik 3 kartus mažesni.

Šilumos kainų kilimo priežastys

Šiuo metu Lietuvoje apie 70  proc. šilumos energijos pagaminama iš biokuro, apie 30 proc. – iš gamtinių dujų. Šildymo kainos priklauso nuo šių dviejų kuro rūšių kainų tendencijų ir nuo mieste naudojamo biokuro/dujų santykio.

Gamtinių dujų kaina šiuo metu drebina visą Europą ir yra pagrindinė daugelio šalių politikų darbotvarkių tema. Lietuvoje dujų kaina dabar yra pasiekusi 40–60 proc. aukštesnį kainos lygį nei tuomet, kai buvo priimtas sprendimas statyti gamtinių dujų terminalą ir transformuoti šilumos sektorių iš dujų į biokurą. Taigi, galime stebėti didžiausias istorijoje gamtinių dujų kainas, aplenkiančias net 2011–2012 metų „Gazprom“ kainų rekordus.

Biokuro kainos šiemet pakilo 60 proc., lyginant su praėjusiais metais. Tačiau biokuras paskutinius dvejus metus kainavo taip pigiai, kad sustojo net jo vietinė gamyba. Tam įtakos turėjo ir didelis medienos skiedrų importas iš Baltarusijos. Tačiau pigus Baltarusijos biokuro efektas atsisuko prieš mus pačius – biokuro rinkoje sumažėjo konkurencija, darbo jėgą nukonkuravo daug pelningesni statybų ar logistikos sektoriai. Šiuo metu importas iš Baltarusijos yra sumažėjęs bent dvigubai, mediena apskritai pabrangusi daugiau nei 100 proc., todėl biokuro kainos kilimas 60 proc. dar nėra toks drastiškas žvelgiant į medienos rinką bendrai, nes joje kainos augo kelis kartus.

Svarbu paminėti, kad kuro kaina sudaro tik maždaug 30–40 proc. galutinės šilumos kainos. Jeigu kuras nieko nekainuotų, šilumos kaina sumažėtų tik 40 proc., nes įtakos turi ir kiti parametrai, kaip kad, pavyzdžiui, aplinkos tarša, šilumos tiekimas, katilinių remontai, atlyginimai, valstybės reguliuojamas pelnas ir kita. Šiemet papildomai smogė ir aplinkos taršos leidimų, kurie būtini jėgainėms, deginančioms iškastinį kurą, kaina – lyginant su praėjusiais metais, šiais metais aplinkos taršos leidimai kainuoja beveik tiek, kiek pernai kainavo pačios dujos. Nepaisant visų paminėtų neigiamų aplinkybių, verta pažymėti, kad šilumos kaina, lyginant su 2012 m., kuomet buvo priimtas sprendimas konvertuoti šilumos sektorių iš gamtinių dujų į biokurą, šiemet yra vis tiek bent 30 proc. mažesnė.

Rugsėjo 21 dieną BALTPOOL biokuro biržoje įvyko šilumos aukcionas dėl šilumos tiekimo pirmajam  šių metų šaltojo sezono mėnesiui – lapkričiui. Iš jo rezultatų matome, kad bendra aukcionuose dalyvaujančių miestų vidutinė šilumos gamybos kaina, lyginant su pernai metų lapkričio mėn., yra 31 proc. didesnė. Nors kaina Kaune šiemet kilo 74 proc. (nuo 1,19 ct/kWh iki 2,07 ct/kWh), šilumos gamybos kaina čia bus mažiausia, nes didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro. Vilniuje kaina pakilo 22 proc. (nuo 2,37 ct/kWh iki 2,89 ct/kWh), Klaipėdoje – 21 proc. (nuo 2,30 ct/kWh iki 2,78 ct/kWh). Šiuo metu šilumos tiekėjai yra apsirūpinę 25 proc. biokuro poreikio šiam šildymo sezonui.

Situacija Baltijos šalyse

Nors mūsų šalyje šilumos kaina ir pakilo, kaimyninių šalių atžvilgiu situacija Lietuvoje tikrai atrodo neblogai. Biokuro plėtra tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse yra labai panaši, tačiau net ir su 60 proc. augančia biokuro kaina lietuviai gali džiaugtis žemiausia kaina Baltijos šalyse. Lyginant Lietuvos miestus su panašiais miestais Latvijoje ar Estijoje, Lietuvoje šiluma yra pigesnė. Konkrečiai Lietuvoje biokuro kaina ženkliau kilo dėl baltarusiško importo sumažėjimo, o Latvijoje ir Estijoje baltarusiško importo kiekis niekada nebuvo toks didelis.

VERT prognozuoja, kad šio šildymo sezono metu galutinė vidutinė šilumos kaina vartotojams sieks apie 5,3 ct/kWh be PVM (+25%). Svarbu paminėti, kad tai tik vidurkis. Skirtinguose miestuose ši kaina skiriasi dėl daug priežasčių, tačiau šiemet aktualiausia bus šilumos gamybai naudojama dujų dalis. Pavyzdžiui, Vilniuje šis veiksnys turės didžiausią įtaką kainos augimui, nes sostinėje dujos sudaro didžiąją dalį.

Ženkliai sumažėjusios šildymo kainos turėjo ir neigiamą poveikį – sustojo pastatų renovacija, nes gyventojai nebejautė poreikio ją tęsti. Be to, žemos biokuro kainos turėjo įtakos ir konkurencijos sumažėjimui rinkoje – biokuro veikla tapo nepelninga. Taigi tikimasi, kad biokuro kainų augimas padidins konkurenciją rinkoje ir paskatins biokuro pirkėjus pradėti naudoti miško kirtimo atliekas, kurios Lietuvoje supūva miškuose ir išskiria CO2, o galėtų būti panaudotos šilumos sektoriuje. Dar viena teigiama tendencija – sumažėjęs biokuro importas iš Baltarusijos ir Lietuvoje liekančios lėšos dėl perkamo kuro iš vietinių tiekėjų prisidės prie šalies ekonomikos augimo – skatins verslą, mokesčius ir vartojimą. Tačiau svarbiausia įžvalga dėl šių metų šildymo sezono kainų yra tai, kad pastaruosius dvejus metus turėjome tikrai pigius šildymo laikotarpius, o dabar šilumos kainos ne auga, o paprasčiausiai grįžta į įprastą kainos lygį: nuo pat 2016 m. šildymo sezono, kai centralizuotame šilumos sektoriuje šilumos, pagamintos iš biokuro, dalis pasiekė 65%, galutinė šildymo kaina visais laikotarpiais, išskyrus praėjusius du itin pigius sezonus, svyravo 4,89—5,34 ct/kWh.

Pristatymo skaidrės