RED BP nacionalinė schema
„Baltpool“ energijos išteklių operatorius – RED BP nacionalinės schemos administratorius
DAEI sistema
Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos sistema
VIAP lėšos
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje
Skubi intervencija
Skubios intervencijos projektas, skirtas didelėms energijos kainoms mažinti
| Sortimentai | Kiekis, ktm | Kiekio pokytis per mėnesį | Kiekio dalis TOP5 sort. apimtyje | Kaina, Eur/ktm | Kainos pokytis per mėnesį | Kainos pokytis per metus | |
| Baltpool Timber Spot indeksas | Indeksas | 95 741 | 74 % | 65,5 % | 77,73 | 10,9 % | 40 % |
| Indekso dalys: | |||||||
| PJ (eglė, pušis, beržas); B/C; St,Vd; L2, L3 | 9 465 | 599 % | 10 % | 92,67 | -10 % | -8 % | |
| PJ (eglė, pušis, beržas); D; St,Vd; L2, L3 | 9 476 | -21 % | 9,9 % | 73,13 | -11 % | -12 % | |
| TR (lapuočiai, spygliuočiai) | 43 750 | 522 % | 45,7 % | 72,50 | -10 % | -10 % | |
| PP (eglė, pušis, beržas) | 16 900 | 2500 % | 18 % | 62,94 | -34 % | 39 % | |
| PM, ML (II, III kaitrumo grupė) | 16 150 | -365 % | 17% | 58,92 | -18 % | 46 % | |
| Kirtimo liekanos, dengtos kirtimo liekanos | – | – | – | 31,00 | – | 0,00 % (31.15 Eur/m3) | |
KA – kirtimo liekanos; KAD – dengtos kirtimo liekanos; KAK – kirtimo liekanos kirtavietėje; KL – kietųjų lapuočių trumpuoliai; ML – malkos; PM – plokščių mediena; PJ – pjautinieji rąstai; PP – popierrąsčiai; TR – tarrąsčiai; St – stambioji mediena, plongalio skersmuo ≥32 cm; Vd – vidutinioji mediena, plongalio skersmuo 20-31 cm; Sm – smulkioji mediena, plongalio skersmuo ≤19 cm; L1 – sortimento ilgio klasė, ≤2,9 m; L2 – sortimento ilgio klasė, 3,0 – 3,9 m; L3 – sortimento ilgio klasė, 4,0 – 6,0 m; L4 – sortimento ilgio klasė, 6,1 – 8,9 m.
2022 metai statybų sektoriui Europoje ir JAV buvo pažymėti kaip ypatingai aktyvūs dėl žmonių sukauptų santaupų ir finansinės paramos iš vyriausybių bandant atsverti COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai. Žvelgiant į priekį, 2023 metai JAV statybų sektoriuje turėtų būti itin aktyvus. Nekilnojamo turto vystytojai sukaupė nemažai užsakymų, kai tarpbankinės palūkanų normos vis dar buvo mažos, o pardavimai pandemijos metu tik augo. Kai 2022 metais būsto rinka sulėtėjo, šis užsakymų atsilikimas nuo projektų vykdymo suteikė namų statytojams laiko pasiruošti kainų kilimui ir statybų nuosmukiui. Šiuo metu krentant medienos kainoms ir laukiant užsakymų augimo pavasarį, nekilnojamo turto vystytojai išlieka optimistiški.
Nepaisant pozityvumo nekilnojamo turto plėtroje, 2022 metai Europoje bus prisimenami kaip ypatingai sudėtingi: šie metai pažymėti iššūkiais dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir tai ypatingai buvo jaučiama energetikos sektoriuje. Visų pirma Europos sąjunga (ES) pradėjo taikyti ekonomines sankcijas – įvairių prekių importo į ES embargą. Į sąrašą pateko mediena ir jos produktai, kas iš karto turėjo įtakos aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių biokuro ir medienos rinkoms, todėl biokuro ir medienos kainos kilo. Ypač didelę priklausomybę medienai iš Rusijos turi Suomijos medienos pramonė, kuri importuoja beveik 9 mln. m³ medienos, kas yra daugiau nei Baltijos šalys ir Lenkija kartu sudėjus. Kadangi Suomijos medienos perdirbimo pramonė yra viena didžiausių pasaulyje, kilo galima grėsmė, jog siekiant patenkinti paklausą bus sujauktos Baltijos šalių medienos žaliavos rinkos.
Taip pat dėl Rusijos agresijos ir itin didelės Europos priklausomybės nuo Rusijos angliavandenilių tiekimo ES toliau stiprėjo pasiryžimas pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių. 2022 metų rugsėjo 14 dieną Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre buvo patvirtinti ES Atsinaujinančios energijos direktyvos (RED III) pakeitimai. Atsinaujinančios energijos tikslas buvo atnaujintas: ketinama siekti iki 45 % energijos suvartojimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių iki 2030 metų. Kartu su šiuo pasiryžimu keliamos diskusijos ir peržiūrimas teisinis reglamentavimas dėl biokuro atitikimo tvarumo reikalavimams. 2021 metų liepos mėnesį Europos Komisijai pateikus pasiūlymą peržiūrėti Atsinaujinančios energijos direktyvą, Europos Parlamentas rugsėjį priėmė poziciją, kuria siekiama apriboti galimą deginti biomasės kiekį. Tai pasiekiama pašalinus tam tikras pirminės medienos biomasės rūšis iš atsinaujinančios energijos šaltinių, apribojant jos naudojimą pagal tokio kuro dalį vidutiniame energijos suvartojime 2017–2022 metais. Po šio balsavimo Europos Parlamentas, ES Taryba ir ES Komisija pradės trišales diskusijas, kurios, kaip manoma, galutinį kompromisą dėl RED III pasieks 2023 metų pirmąjį pusmetį.
Istorines aukštumas pasiekusios gamtinių dujų ir elektros kainos sutampa su anksčiau nematytomis medienos ir biokuro kainomis. Europoje ši energetinė krizė turės ilgalaikių pasekmių, nes reikšminga gyventojų ir verslo išlaidų dalis energetikai yra kompensuojama valstybių lėšomis. ES valstybės pradėjo taikyti iš Rusijos importuojamoms naftai ir gamtinėms dujos sandorių kainų „lubas“, siekdamos sumažinti emocijų įtaką energetinėms rinkoms.
+370 5 239 3163 
