Medienos biržos prekybos statistika 2023 m. vasaris

• Vasario mėnesį „Valstybinė miškų urėdija“ (VMU) paskelbė 119 aukcionų. Juose bendrai buvo pasiūlyta 87,71 tūkst. ktm medienos produktų. Lyginant su sausio mėnesiu, pasiūlytos medienos kiekis sumažėjo 21 %, o parduotos medienos dalis sumažėjo nuo 78 % iki 62 %. Aukcionus organizavo 23 VMU padaliniai.
• Medienos SPOT indeksas fiksavo 67,92 Eur/ktm indekso reikšmę. Lyginant indekso reikšmę su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, matomas 12 % augimas. Lyginant su praėjusiu mėnesiu indeksas reikšmingai nepakito.
• Reikšmingi kainų pokyčiai vasario mėnesį užfiksuoti popierrąsčių, tarrąsčių, B/C klasės pjautinųjų rąstų ir malkinės medienos sortimentuose. Popierrąsčių sortimento produktų kaina kilo 12 % (nuo 69,57 Eur/ktm iki 78,09 Eur/ktm), tarrąsčių kaina kilo 10 % (nuo 78,21 Eur/ktm iki 85,94 Eur/ktm),  B/C klasės pjautinųjų rąstų kainos krito 6 % (nuo 78,27 Eur/ktm iki 77,88 Eur/ktm), o malkinės medienos kainos krito 9 % (nuo 63,28 Eur/ktm iki 57,61 Eur/ktm).

Baltpool medienos indeksas

TOP sortimentų medienos prekyba EMPS trumpalaikiuose aukcionuose

TOP sortimentų prekyba EMPS trumpalaikiuose aukcionuose 

VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių prekyba trumpalaikiuose aukcionuose

EMPS trumpalaikiuose aukcionuose parduoti medienos sortimentai

KA – kirtimo liekanos; KAD – dengtos kirtimo liekanos; KAK – kirtimo liekanos kirtavietėje; KL – kietųjų lapuočių trumpuoliai; ML – malkos; PM – plokščių mediena; PJ – pjautinieji rąstai; PP – popierrąsčiai; TR – tarrąsčiai; St – stambioji mediena, plongalio skersmuo ≥32 cm; Vd – vidutinioji mediena, plongalio skersmuo 20-31 cm; Sm – smulkioji mediena, plongalio skersmuo ≤19 cm; L1 – sortimento ilgio klasė, ≤2,9 m; L2 – sortimento ilgio klasė, 3,0 – 3,9 m; L3 – sortimento ilgio klasė, 4,0 – 6,0 m; L4 – sortimento ilgio klasė, 6,1 – 8,9 m.​

Pasaulinė medienos rinka

Šildymo sezonui artėjant į pabaigą, šį mėnesį daugiau dėmėsio skyrėme aptarti situacijai Europoje.

Vasario mėnesį ir toliau vyko Europos Sąjungos (toliau – ES) derybos dėl biomasės naudojimo pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (RED) III. Šiuo metu Taryba, Parlamentas ir Komisija dalyvauja trišalėse diskusijose, kad susitartų dėl naujų RED III teisės aktų, į kuriuos įtrauktas biomasės klasifikavimas.

Europos Parlamentas siūlė, kad finansinėms subsidijoms nebūtų skiriama visa pirminė sumedėjusi biomasė. Tačiau Taryba, vadovaujama šešis mėnesius ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos, iki šiol blokavo Parlamento pasiūlymus. Vietoj to ji pasiūlė finansines subsidijas neskirti aukštos kokybinės klasės apvaliai medienai.

Taryba, remdamasi savo ankstesniais pasiūlymais, pritarė kaskadiniam medžio biomasės naudojimo principui. Ji nori, kad valstybės narės paramos biomasės sektoriui schemas kurtų taip, kad kuo labiau sumažintų rinkos iškraipymus žaliavų rinkoje, todėl buvo pasiūlyta biomasės gamybai nenaudoti kokybiškos apvaliosios medienos. Komisijos taip pat buvo paprašyta parengti pakeitimo projektą, kuriame šis principas būtų tiesiogiai įtrauktas į peržiūrėtą direktyvą. Dėl pasiektos aklavietės derybos vasario mėnesį baigėsi be jokio priimto sprendimo.

Sausio mėnesį energinės medienos skiedros kainos Latvijoje toliau mažėjo. Latvijos miškų ir medienos produktų tyrimų ir plėtros instituto (MeKA) duomenimis, sausio mėnesį malkinės medienos skiedros buvo įvertintos 25,77 Eur/m³ , t. y. -7 % mažiau nei praėjusį mėnesį. Tikimasi, kad paskelbus vasario mėnesio kainas, kurios turėtų būti paskelbtos kovo mėnesio viduryje, jų kritimas bus dar didesnis. Panašiai ir pjuvenų kainos Latvijoje, kurios vasario mėnesį per mėnesį sumažėjo -6 % iki 20,16 Eur/m³. Tačiau kainos keitėsi ne tokiu tempu kaip Vokietijoje, kur pjuvenų liekanų kainos buvo beveik perpus mažesnės nei praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Dėl švelnių orų ir didelių granulių atsargų sumažėjo ir granulių gamintojų pjuvenų paklausa, nes gamintojai sumažino gamybą. EUWID duomenimis, lyginant su 2022 m. pabaigoje, lapkričio mėnesį, buvusiomis kainomis (27,50-37,50 Eur/m³), šių metų sausio mėnesio pabaigoje pjuvenų kainos Vokietijoje buvo kur kas mažesnės (15-18,50 Eur/m³). Daugelis vis dar turi dideles sukauptas atsargas ir nenori mokėti didelių kainų už pjuvenas. Be to, mažai tikėtina, kad iki žiemos sezono pabaigos pardavimai atsigaus. Dėl ekonominio nuosmukio visame žemyne sumažėjo ir pjuvenų plokščių paklausa. Dėl didelių atsargų ir mažesnių kainų daugelis plokščių gamintojų nuo 2023 m. pradžios sumažino gamybos apimtis.

Tuo tarpu sausio mėnesio pabaigoje ir vasario mėnesį daugelis lentpjūvių padidino savo gamybos apimtis, kad kompensuotų sausio mėnesio prastovas. Kai kurios iš jų dėl netikėto užsakymų antplūdžio gruodžio mėnesį atidėjo planuotas kalėdines prastovas iki pirmųjų 2023 m. savaičių. Sausio pabaigoje ir vasario mėnesį lentpjūvių veikla buvo intensyvi, o tai savo ruožtu padidino ir pjuvenų pasiūlą. 2023 m. pradžioje kainų lūkesčių skirtumai sulėtino prekybą pjuvenomis. Pranešama, kad lentpjūvės siekė tokio kainų lygio kaip lapkričio ir gruodžio mėnesių kainos, o plokščių gamintojai ir granulių gamyklos siekė 50 % ar didesnio kainų sumažinimo. Kitų pjovimo liekanų kainos 2023 m. pradžioje sumažėjo panašiai. EUWID vertinimu, sausio pabaigoje celiuliozės skiedrų kaina buvo 140-160 Eur/toną, t. y. sumažėjo 85 Eur/toną (arba 36 %) lyginant su praėjusių metų lapkričio mėnesiu. Kai kurie rinkos dalyviai spėja, kad lentpjūvių veiklos tarifai nuo kovo mėnesio gali sumažėti. Artimiausiomis savaitėmis sumažėjusios lentpjūvių veiklos normos galėtų padėti atkurti medienos atliekų rinkos pusiausvyrą.

Nepaisant prislopintos pasaulio ekonomikos raidos ir neaiškios pasaulinės rinkos, 2022 m. Švedijos miškų pramonei buvo rekordiniai. Dar niekada miškų pramonė neeksportavo tokios didelės vertės medienos. Tačiau dabar horizonte matomi nerimo debesys – padidėjusios palūkanų normos, energijos kainos ir neapibrėžtumas eksporto rinkose. Tai tik keletas išvadų, pateiktų naujausioje Švedijos miškų rinkos ataskaitoje už 2022 m. Švedijos miškų agentūros tyrimo duomenimis, praėjusių metų pabaigoje medienos apimtys padidėjo 10 % (iki 7,7 mln. m³). Daugiausiai padidėję sortimentai: spygliuočių medienos pjautinieji rąstai – 10 % padidėjimas (3 mln. m³), taip pat popiermedžio rąstai – 9 % padidėjimas (3,9 mln. m³) ir popiermedžio drožlės – 16 % padidėjimas (0,8 mln. m³).

Švedijos kaimynei Suomijai metai tokie geri nebuvo. Mažesnis Suomijos medienos ruošos lygis 2022 m. atskleidžia sudėtingas sąlygas, su kuriomis susiduria šalies miško produktų įmonės, nes jos taip pat kovoja su Rusijos medienos importo nuostoliais. Remiantis preliminariais Suomijos gamtos išteklių instituto (Natural Resources Institute Finland) duomenimis, 2022 m. visos apvaliosios medienos kirtimai perdirbimui sumažėjo -1,5 % ir iš viso sudarys 63,7 mln. m³. Iškirstos pjautinės medienos kiekis sumažėjo -1,2 % (iki 29,5 mln. m³), o pramoninės apvaliosios medienos -1,8 % (iki 34,2 mln. m³).

Prieš karą Ukrainoje Rusija buvo pagrindinė nenukirsto miško rąstų ir skiedrų tiekėja Suomijos medienos perdirbimo pramonei. Nuo 2022 m. sausio 1 d. Rusija nutraukė spygliuočių rąstų eksportą, kad padėtų paremti savo šalies miškų pramonę. Kietmedžio rąstams ir medienos drožlėms draudimas nebuvo taikomas. Tačiau, nuo balandžio mėnesio įvestos ES sankcijos reiškė, kad prekyba visa mediena, įskaitant skiedras, iš Rusijos į Suomiją ėmė mažėti, kol nuo liepos mėnesio visiškai sustojo. 2022 m. Suomija iš Rusijos importavo 311  tūkst. tonų spygliuočių medienos skiedrų, o 2021 m. 1,8 mln. tonų (-82 % per metus). Iš Rusijos 2022 m. ji importavo 103 tūkst. tonų kietmedžio skiedrų, o 2021 m. 567 tūkst. tonų (-82 % per metus).

Suomijos celiuliozės gamyklos stengėsi naudoti daugiau vietinės medienos, tačiau, kaip rodo derliaus lygis, tai buvo sudėtinga. Daugelis jų perėjo nuo lapuočių medienos naudojimo prie spygliuočių medienos ir padidino skiedrų ir apvaliosios medienos importą iš kitų šalių. Ilgesnės prastovos UPM gamyklose 2022 m. pradžioje dėl streikų padėjo sumažinti spaudimą dėl sumažėjusios pluošto pasiūlos. Apsirūpinant iš kitur, celiuliozės medienos importas 2022 m. pabaigoje atsigavo iki prieškarinio lygio, tačiau skiedrų importas vis dar gerokai sumažėjęs. Antrąjį 2022 m. pusmetį padidėjo kietmedžio skiedrų importas iš Baltijos šalių. Taip pat retkarčiais buvo vežamos skiedros iš Vokietijos, Brazilijos, Urugvajaus ir Pietų Afrikos Respublikos. Iš viso Suomija 2022 m. sausio-lapkričio mėnesiais importavo 1,1 mln. tonų skiedrų, t. y. 59 % mažiau nei prieš metus.