RED BP nacionalinė schema
„Baltpool“ energijos išteklių operatorius – RED BP nacionalinės schemos administratorius
DAEI sistema
Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos sistema
VIAP lėšos
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje
Skubi intervencija
Skubios intervencijos projektas, skirtas didelėms energijos kainoms mažinti
| Sortimentai | Kiekis, ktm |
Kiekio pokytis per mėnesį | Kiekio dalis TOP 5 sort. apimtyje | Kaina, Eur/ktm | Kainos pokytis per mėnesį | Kainos pokytis per metus | |
| Baltpool Timber Spot indeksas | Indeksas | 67 385 | -68 % | 52.1 % | 52,74 | 4,8 % | -35 % |
| Indekso dalys: | |||||||
| PJ (eglė, pušis, beržas); B/C; St,Vd; L2, L3 | 6 465 | -2 % | 10 % | 89,85 | 6 % | 15 % | |
| PJ (eglė, pušis, beržas); D; St,Vd; L2, L3 | 13 070 | 5 % | 19,4 % | 70,09 | 4 % | 28 % | |
| TR (lapuočiai, spygliuočiai) | 15 595 | -34 % | 23,1 % | 57,90 | 12 % | 6 % | |
| PP (eglė, pušis, beržas) | 12 915 | -52 % | 19 % | 55,42 | 2 % | 3 % | |
| PM, ML (II, III kaitrumo grupė) | 19 340 | 54 % | 29 % | 38,87 | 2 % | -21 % | |
| Kirtimo liekanos, dengtos kirtimo liekanos | 2 100 | -60 % | 3 % | 28,15 | 8 % | -17 % | |
EMPS trumpalaikiuose aukcionuose parduoti medienos sortimentai
KA – kirtimo liekanos; KAD – dengtos kirtimo liekanos; KAK – kirtimo liekanos kirtavietėje; KL – kietųjų lapuočių trumpuoliai; ML – malkos; PM – plokščių mediena; PJ – pjautinieji rąstai; PP – popierrąsčiai; TR – tarrąsčiai; St – stambioji mediena, plongalio skersmuo ≥32 cm; Vd – vidutinioji mediena, plongalio skersmuo 20-31 cm; Sm – smulkioji mediena, plongalio skersmuo ≤19 cm; L1 – sortimento ilgio klasė, ≤2,9 m; L2 – sortimento ilgio klasė, 3,0 – 3,9 m; L3 – sortimento ilgio klasė, 4,0 – 6,0 m; L4 – sortimento ilgio klasė, 6,1 – 8,9 m.
2024 m. birželio mėn. medienos pramonė susiduria su įvairiais iššūkiais ir reglamentavimo pokyčiais, atspindinčiais dinamišką aplinką, kuriai įtakos turi rinkos jėgos ir aplinkosaugos problemos.
Europos spygliuočių medienos gamybos mažėjimas
Europos spygliuočių medienos gamyba smarkiai sumažėjo – 2023 m. ji sumažėjo 6,4 %, o 2024 m. tikimasi tolesnio mažėjimo. Šis nuosmukis pastebimas visose pagrindinėse Europos pjovimo pramonės organizacijos (EOS) šalyse gamintojose. Tokie veiksniai kaip didelės žaliavų kainos ir sumažėjusios pjautinės medienos kainos prisideda prie sudėtingos rinkos aplinkos. Nepaisant šių iššūkių, pramonės atstovai viliasi, kad rinka gali stabilizuotis, o kai kurios lentpjūvės lengviau atsikvėpė padidindamos tiekimą JAV rinkai.
Krintančios medienos kainos JAV
Apvaliosios medienos kainos smarkiai nukrito iki lygio, kuris paskutinį kartą buvo stebimas prieš pandemiją, ir tai rodo, kad 2021 m. ir 2022 m. buvo pasiektos aukštumos. Šį nuosmukį lėmė gerokai sumažėjusios JAV būsto įperkamumo galimybės ir sulėtėjusi namų renovacija, kuri sumažino medienos paklausą. Pramonė susiduria su pertekliumi, nes lentpjūvės padidino gamybą remdamosi pernelyg optimistinėmis paklausos prognozėmis, todėl kai kurie ekspertai tai vadina medienos kainų bumo „pagiriomis“.
JAV ginčija ES miškų kirtimo reglamentą
JAV vyriausybė išreiškė susirūpinimą dėl artėjančio ES miškų naikinimo reglamento (EUDR) įgyvendinimo ir paragino jį atidėti dėl didelių sunkumų JAV gamintojams. Pagrindinės problemos – nebaigta kurti EUDR informacinė sistema ir nėra išsamių įgyvendinimo gairių, o tai apsunkina JAV eksportuotojų atitiktį reikalavimams. Ši padėtis gali sutrikdyti prekybą ir turėti neigiamą ekonominį poveikį, jei ji nebus išspręsta iki reglamento įgyvendinimo pradžios.
ES vidaus raginimai atidėti EUDR
ES valstybės narės ir pramonės grupės vis labiau sutaria, kad reikia atidėti EUDR įgyvendinimą. Susirūpinimą kelia reglamento praktinis pritaikomumas ir trumpas jo laikymosi terminas, dėl kurio medienos perdirbimo pramonei gali būti užkrauta didelė našta. Neseniai vykusiose diskusijose pabrėžta, kad būtina pratęsti terminus ir sumažinti biurokratiją, ypač gamintojams regionuose, kuriuose nėra didelės miškų kirtimo rizikos.
ES priėmė naują gamtos atkūrimo įstatymą
ES priėmė novatorišką Gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo nustatomi teisiškai privalomi ekosistemų atkūrimo visame žemyne tikslai. Šiuo plataus užmojo teisės aktu ES šalys įpareigojamos gerinti įvairių natūralių buveinių būklę, o konkretūs tikslai nustatyti 2030 ir 2050 m. Nepaisant tam tikrų nuolaidų žemės ūkio sektoriui, įstatymu siekiama didinti biologinę įvairovę, saugoti senus miškus ir reaguoti į aplinkosauginį spaudimą, kurį didina klimato kaita ir didėjanti biomasės paklausa.
Šie 2024 m. birželio mėn. pokyčiai iliustruoja sudėtingą ekonominio spaudimo, reguliavimo priemonių ir aplinkosaugos priežiūros sąveiką pasaulinėje medienos pramonėje.
+370 5 239 3163 
