Pigiausias šildymo sezonas Lietuvos istorijoje baigėsi. Koks laukia ateinantis?

Šiemet gegužės pradžioje pasibaigęs rekordiškai užsitęsęs šildymo sezonas buvo vienas pigiausių per pastaruosius 10 metų. Kaip skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“, praėjusį sezoną parduotos energijos apyvarta siekė 4 mln. MWh, palyginus su 3 mln. MWh per 2019-2020 m. sezoną. Kokios bus ateinančio šildymo sezono kainos, pasak ekspertų, priklausys nuo sankcijų Baltarusijai, kuri yra viena stambesnių biokuro eksportuotojų į Baltijos šalis.

„Jau 2019-2020 m. šildymo sezoną biokuro kainos buvo palyginus žemos – 12,06 EUR už MWh ir dar didesnis jų kritimas, atrodo, galėjo būti sunkiai prognozuojamas. Nepaisant to, jog kainos kilo bet kurioje turto klasėje, biokuro kainų vidurkis praėjusį šildymo sezoną buvo istoriškai pats mažiausias ir siekė 10,61 EUR už MWh. Iš viso per „Baltpool“ biržą praėjusį sezoną buvo pristatyta biokuro už 44 mln. eurų“, – pažymi Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.

Mažiausiai šildymas kainavo Vilniaus regionui, brangiausiai – Kuršių nerijai

„Baltpool“ duomenimis, mažiausiai šildymas kainavo Vilniaus rajono gyventojams, o brangiausiai – Kuršių Nerijos, kur kainos vidurkis buvo didesnis net 17 proc. ir siekė 12,47 MWh.

Biokuro kainos visame Žemaitijos regione yra aukštesnės dėl sudėtingesnių galimybių įsigyti biokuro žaliavos. Tuo metu  Utenos apskrityje, kur didžiausias miškingumas, biokuro prieinamumas yra didžiausias, todėl, kaip pastebi V. Jonutis, ir šildymui naudojamo biokuro kainos čia yra patrauklios.

„Praėjusį biokuro prekybos sezoną didžioji dalis rinkos dalyvių vykdė ilgalaikius sandorius, o prasidėjus šildymo sezonui atrodė, kad apie 70 proc. visų sandorių bus ilgalaikiai. Nors šalta žiema rinką šiek tiek koregavo, augant biokuro poreikiui biržos dalyviai vykdė nemažai ir pusmetinių bei ketvirtinių sandorių, ilgalaikių sandorių strategija, manau, pasiteisino. Tai rinkos dalyviams leido išlyginti kainų svyravimus. Tiekėjai, kurie praėjusį sezoną turėjo sukaupę didesnius biokuro rezervus, galėjo užsidirbti daugiau, kai žiemą šalčiai siekė 20 C šalčio, o biokuro kainos pasiekė piką“, – praėjusio sezono prekybą biokuro biržoje komentuoja V. Jonutis.

Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ vadovo Andriaus Smaliuko teigimu, panašus kainų šuolis dėl nepalankių oro sąlygų užfiksuotas ir 2018 m.

Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro tiekimo kaina Lietuvoje buvo 10,89 EUR MWh, Latvijoje –  12,15 EUR MWh, o Estijoje – 12,90 EUR MWh.

„Žvelgiant į viso sezono vidurkį, matome, kad biokuro kainos visame Baltijos šalių regione buvo žemiausios Lietuvoje ir aukščiausios Estijoje. Šios dienos duomenimis, Latvijoje kol kas biokuro kainos yra žemesnės, tad panašu, kad Lietuvoje ateinantis šildymo sezonas gali būti brangesnis, o Latvijos biokuro dalyviai gali būti suinteresuoti daugiau biokuro parduoti Lietuvos rinkai“, – pažymi A. Smaliukas.

Biokuro importas iš Baltarusijos turės įtakos kitam sezonui

Tarp populiariausių biokurui naudojamų produktų praėjusius dvejus šildymo sezonus buvo medienos skiedros, kurios prieš keletą metų sudarė tik apie ketvirtadalį viso biržoje parduodamo biokuro kiekio. „Pastebime, kad šis produktas dominuoja biržoje jau keletą metų iš eilės, o pirkėjai reikalauja aukštesnės kokybės skiedrų. Tai lėmė gerokai išaugusias šio produkto importo apimtis iš Baltarusijos, kurios skiedrų kokybė yra iš tiesų gera. Tačiau jei dėl pastarųjų savaičių įvykių Baltarusijoje importas bus apribotas, mūsų šalies galimybės užsitikrinti reikiamą aukštesnės kokybės skiedrų kiekį biokurui išliks gan ribotos“, – pažymi V. Jonutis.

Apie galimus medienos drožlių kainų pokyčius  įspėja ir Latvijos miškų informacijos centro vadovas Igors Krasavcevs. „Kadangi Lietuva daug medienos skiedrų importuoja iš Baltarusijos, o antroje šių metų pusėje šio produkto tiekimo grandinėje gali įvykti pokyčių, jo kainos rinkoje gali šoktelėti aukštyn“, – pažymi ekspertas iš Latvijos.

Kaip rodo „Baltpool“ duomenys, kol kas biokuro importo apimtys nemažėja ir 2021 m. I ketv.  viršijo 250 tūkst. tonų, tačiau po pastarųjų įvykių Baltarusijoje, situacija netrukus gali keistis.

Kiek kainuos kitas šildymo sezonas?

„Kol kas tikslias prognozes pateikti būtų sudėtinga. Ateinančiam sezonui sudaryta tik 8 proc. ilgalaikių biokuro sandorių. Tai yra labai mažai, lyginant su praėjusiais metais. Akivaizdu,  jog rinka kol kas lūkuriuoja,  biržos dalyviai analizuoja praėjusių metų vasaros ir žiemos sezono kainas. Pagal šiuo metu sudarytus ilgalaikius ir trumpalaikius sandorius, biokuro kainos vidurkis siekia 13,13 eurų už MWh, tačiau gali būti, kad ateinančio šildymo sezono kainos vidurkis augs iki 15 -16 eurų už MWh“, – skaičiuoja V. Jonutis.

Pasak V. Jonučio, medienos skiedrų kainą lemia du pagrindiniai faktoriai: oro sąlygos ir  sandėliavimo apimtys. „Šiuo metu, esant tokiam lietingam orui biokuro sandėliai turėtų būti pilni, jei norime tikėtis gerų kainų. Jei tiekėjai turi mažus sandėlius, o oro sąlygos blogos – kainos būna aukštos“, – pastebi V. Jonutis.

Biokuro poreikis Baltijos šalyse auga

Latvijos miškų informacijos centro vadovas Igors Krasavcevs, apžvelgdamas Baltijos šalių biokuro rinką, pažymi, jog energetikai naudojamo biokuro rinka  regione kasmet auga ir, prognozuojama, artimiausiais metais dar labiau augs. „Tam įtakos turės naujų kogeneracinių jėgainių statybos Lietuvoje bei Latvijoje ir besikeičianti situacija Estijoje, kuri per artimiausius 2-3 metus planuoja pereiti nuo skalūnų,  prie tvaresnių biokuro rūšių – medienos skiedrų ir biokuro, pagaminto iš atliekinės medienos, taip siekdama įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimus. Pastaraisiais metais Estijoje skalūnų metiniai suvartojimo kiekiai siekė apie 12 mln. tonų“, – pažymi I. Krasavcevs.

Latvijoje, pasak eksperto, situacija kitokia – čia didelė biokuro dalis – apie 2 mln. m3 sunaudojama pramonėje, o apie 3 mln. m3 – centrinio šildymo poreikiams. Per artimiausius kelerius metus kaimyninėje šalyje situacija dar labiau pasikeis ir biokuro poreikis išaugs, kai Rygoje bus pastatyta ir paleista nauja 48 MW centrinį šildymą sostinei teiksianti jėgainė.

Lietuvoje biokuro poreikis išaugs 2022-2023 m., pastačius naują daugiau kaip 200 MW galios kogeneracinę jėgainę Vilniuje.

Tarptautinių biržos dalyvių skaičius augo trigubai

Praėjusį sezoną tarptautinėje biokuro biržoje užsienio dalyvių, ypač iš Latvijos bei Estijos, sudarytų sandorių skaičius išaugo trigubai. Kartu su didėjančia sandorių apimtimi auga ir tarptautinių biržos dalyvių skaičius.  Šiuo metu „Baltpool“ biržoje yra 453 registruoti dalyviai, iš jų 117 – iš užsienio šalių. Tarp didžiausių biokuro pirkėjų – gerai žinomos regiono energetikos bendrovės, tokios kaip „Ignitis“, „Stockhom Exergi“, „Enea“, „Enefit“ „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, „Liepajas Energija“, „Riga Bioenergija“ ir kt.

 „Nuo 2018 m. biržoje prekybą vykdo dalyviai iš Latvijos bei Estijos, pernai prie platformos prisijungė dalyviai iš Danijos ir Švedijos, kurioje mūsų partneris yra „Svebio“. Pradėjo veiklą ir Suomijos birža „Finbex”, kur vykdome veiklą per savo Suomijos partnerį. Augantis biržos dalyvių skaičius leidžia mums užtikrinti stabilesnes ir palankesnes biokuro kainas“, – pažymi A.Smaliukas.

Dėmesys tvaraus biokuro prekybai

Pasak „Baltpool“ vadovo,  tvaraus biokuro poreikis Europoje nuolat auga, todėl pastaruoju metu  dedama daug pastangų, kad būtų supaprastinti  prekybos procesai, o rinkos dalyviams būtų sudarytos dar geresnės sąlygos tvaraus biokuro prekybai.

Artimiausiu metu biokuro prekybos platformoje bus įdiegti du nauji įrankiai, kurie leis tiekėjams paprasčiau pateikti RED II tvarumo reikalavimus pagrindžiančius duomenis, o taip pat netrukus  bus įdiegtas CO2 pėdsako apskaičiavimo įrankis, kuris realiu laiku pateiks duomenis apie biokuro gamybos ir pristatymo metu išskirto CO2 emisijas